Neseniai pasirodė mano recenzija "Šiaurės atėnuose", čia, o toliau šiame įraše noriu trumpai paminėti, koks mano nuomone, svarbiausias romano minusas, ir kodėl kūrinys man nepatiko.
Knygoje mums pasakojama istorija apie vienos sergančios moters liguistą potraukį, maniją knygoms. Dėmesio centre atsiduria pati personažė, ir čia matau didžiausią problemą. Ji kaip personažė nelabai ką teturi mums pasakyti, o lyg ir bandoma sudaryti priešingą įspūdį. Tai, kas lieka fone, jos santykiai su artimaisiais, mano nuomone yra kur kas įdomiau, nes tiek Maramas, tiek Marselis, tiek Judita, visi panašu, jog irgi turi panašią silpnybę knygoms. Išplėtojus šiuos personažus, t.y. suteikus jiems daugiau svarbos romane, mano nuomone, būtų galima kur kas geriau atskleisti ir pačią pagrindinę knygos temą.
Knygoje mums pasakojama istorija apie vienos sergančios moters liguistą potraukį, maniją knygoms. Dėmesio centre atsiduria pati personažė, ir čia matau didžiausią problemą. Ji kaip personažė nelabai ką teturi mums pasakyti, o lyg ir bandoma sudaryti priešingą įspūdį. Tai, kas lieka fone, jos santykiai su artimaisiais, mano nuomone yra kur kas įdomiau, nes tiek Maramas, tiek Marselis, tiek Judita, visi panašu, jog irgi turi panašią silpnybę knygoms. Išplėtojus šiuos personažus, t.y. suteikus jiems daugiau svarbos romane, mano nuomone, būtų galima kur kas geriau atskleisti ir pačią pagrindinę knygos temą.