Perskaityti septynias knygas apie Hario Poterio paauglystę man užtruko beveik dvejus metus. Iš dalies dariau tai sąmoningai, nes norėjau pajusti bent kiek to laukimo ir nežinios, kurią juto skaitytojai įvairiose pasaulio dalyse XXI amžiaus pirmajame dešimtmetyje. Be abejo, buvo sunku ir kartas nuo karto imdavau ir sužinodavau tam tikras detales dar jų neperskaitęs.
Taigi labai svarbią skaitymo malonumo dalį užima tai, jog nežinai, kas bus toliau. Tačiau tai tik paviršinis saldusis sluoksnis. Toliau matau didelį autorės darbą kuriant pačią istoriją ir tai, kaip ji pateikiama per visas septynias knygas. Stiprus pliusas už tai! Nors viskas kaip ir paaiškėja paskutinėje knygoje, kiekvienas kūrinys turi savo paslaptį, kurią daugiau ar mažiau nusako pats pavadinimas.
Man asmeniškai įdomiausias buvo Sneipo personažas. Skaitant dvi paskutines dalis vis dar neturėjau žalio supratimo, kas jis per vienas. Kitas pliusas šiai knygų serijai keliauja už tai, kokį didelį vaidmenį joje vaidina personažų charakteriai. Galiausiai imi suprasti, kad tai nėra viena iš tų pasakų, kur personažai yra perprantami jau pačioje pradžioje, tipiniai, ne, čia jie yra sudėtingi. Ir šis sudėtingumas iš dalies kuriamas antraeilių personažų sąskaita. Turiu omeny tai, jog vis geriau pažįstant Harį, Ronį ir Hermioną, neapleidžia noras geriau suprasti ir kitus jų bendramokslius, mokytojus ir kitus personažus. Kita dalis charakterio turtingumo kyla iš pačios kūrinio formos - septynios knygos, septyni paauglystės metai, kada pasaulis vis labiau atskleidžia savo chaotiškumą. Kaip tik neseniai perskaičiau Sauliaus Šaltenio "Riešutų duoną" - puikus paauglio pasaulio atvaizdavimas!
Taigi metai bėga, pasaulis plečiasi tiesiog akyse, o Haris vis geriau supranta savo misiją. Čia jo misija yra kartu visa "Hario Poterio" jau kaip fantastikos kūrinio (kas jis ir yra) ašis. Čia tradicinė gėrio ir blogio kova kuriama galybe mitologinių ir maginių įvaizdžių. Stebėtina, tačiau kūrinio skaitymas pasižymi lengvumu ir kalbos turtingumu, tad autorei puikiai pavyko išvengti 'užgriozdinimo' pavojaus, kuomet visko gali pasirodyti tiesiog per daug ir skaitymas tampa jau darbu arba našta.
+ Dedu riebų pliusą visai knygų serijai, ji puikiai vaizduoja žmonių ir magijos pasaulio derinį, išlieka ištikima fantastikos ir charakterio vystymo tradicijoms, gudriai į viską įpina paauglystės išgyvenimus, skatina diskutuoti su kitais bendraminčiais!
Taigi labai svarbią skaitymo malonumo dalį užima tai, jog nežinai, kas bus toliau. Tačiau tai tik paviršinis saldusis sluoksnis. Toliau matau didelį autorės darbą kuriant pačią istoriją ir tai, kaip ji pateikiama per visas septynias knygas. Stiprus pliusas už tai! Nors viskas kaip ir paaiškėja paskutinėje knygoje, kiekvienas kūrinys turi savo paslaptį, kurią daugiau ar mažiau nusako pats pavadinimas.
Man asmeniškai įdomiausias buvo Sneipo personažas. Skaitant dvi paskutines dalis vis dar neturėjau žalio supratimo, kas jis per vienas. Kitas pliusas šiai knygų serijai keliauja už tai, kokį didelį vaidmenį joje vaidina personažų charakteriai. Galiausiai imi suprasti, kad tai nėra viena iš tų pasakų, kur personažai yra perprantami jau pačioje pradžioje, tipiniai, ne, čia jie yra sudėtingi. Ir šis sudėtingumas iš dalies kuriamas antraeilių personažų sąskaita. Turiu omeny tai, jog vis geriau pažįstant Harį, Ronį ir Hermioną, neapleidžia noras geriau suprasti ir kitus jų bendramokslius, mokytojus ir kitus personažus. Kita dalis charakterio turtingumo kyla iš pačios kūrinio formos - septynios knygos, septyni paauglystės metai, kada pasaulis vis labiau atskleidžia savo chaotiškumą. Kaip tik neseniai perskaičiau Sauliaus Šaltenio "Riešutų duoną" - puikus paauglio pasaulio atvaizdavimas!
Taigi metai bėga, pasaulis plečiasi tiesiog akyse, o Haris vis geriau supranta savo misiją. Čia jo misija yra kartu visa "Hario Poterio" jau kaip fantastikos kūrinio (kas jis ir yra) ašis. Čia tradicinė gėrio ir blogio kova kuriama galybe mitologinių ir maginių įvaizdžių. Stebėtina, tačiau kūrinio skaitymas pasižymi lengvumu ir kalbos turtingumu, tad autorei puikiai pavyko išvengti 'užgriozdinimo' pavojaus, kuomet visko gali pasirodyti tiesiog per daug ir skaitymas tampa jau darbu arba našta.
+ Dedu riebų pliusą visai knygų serijai, ji puikiai vaizduoja žmonių ir magijos pasaulio derinį, išlieka ištikima fantastikos ir charakterio vystymo tradicijoms, gudriai į viską įpina paauglystės išgyvenimus, skatina diskutuoti su kitais bendraminčiais!