Antra knyga, kurią nusprendžiau apžvelgti yra Haruki Murakami „Avies medžioklė“. Skaičiau ją prieš keletą metų. Pirmas leidimas lietuvių kalba pasirodė 2003 metais. Greitai jis tapo vienu populiariausių rašytojų, tačiau aš gana ilgą laiką neskaičiau jo kūrinių sakydamas sau, kad populiarumas dar ne viskas. Galiausiai smalsumas nugalėjo. Pirmiausia įsigijau ir perskaičiau „Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės“, po to gana greitai į rankas pakliuvo „Pernakt“. Abi knygos patiko, tačiau jose neradau taip išgirto Murakami siurrealizmo. Taigi ėjau prie reikalo esmės ir 2013 m. Vilniaus knygų festivalyje nusipirkau „Avies medžioklę“.
Ką joje radau? Galima sakyti, kad radau tai, ko ir ieškojau ir ką buvo galima suprasti iš aprašymų – stebuklingas merginos ausis, Dievo telefono numerį ir žinoma Žmogų Avį. Susidaro įspūdis, kad beveik visi veikėjai, su kuriais bendrauja pagrindinis veikėjas pasižymi kažkuo neįprastu, nepaprastu. Tačiau jis pats taip ir lieka nuobodžiu normaliu žmogumi. Kažkas viduje atsiliepia į šį pasaulio matymą – juk beveik visi esame pasijutę paprasti žmonės, kai aplinkui verda nepaprastas gyvenimas. Atrodo, jog visi veikia kažką įdomaus, visi turi ką nors nepaprasto išskyrus tave. Tai gali patirti tiek vaikas, tiek suaugęs žmogus.
Ką knyga rado manyje? Manau, jog gerą knygą galima atpažinti iš to, kad jos skaitymas su kiekvienu kartu tampa vis kitokiu patyrimu. Nepaisant to, jog norėjosi sužinoti, kaip ten bus toliau, skaitant ,,Avies medžioklę” kilo ir kitas noras – tiesiog susitikti su knyga, t.y. paimti ją ir skaityti. Tai pakankamai retas jausmas, kurį esu patyręs su nedaug knygų. Taigi susitikimas su knyga atsitinka ne tada, kai paimi ją ir nori kažką sužinoti, o kai daugiau būni su ja, per daug nekreipdamas dėmesio, sužinosi ar ne.
Rasti avį ar susitikti su draugu? Dabar vėl grįžtu nuo savo asmeninio patyrimo prie to, ką galima rasti knygoje. Juk klausimą apie ką ši knyga galima kelti ir taip - ko norėjo pagrindinis veikėjas - surasti avį ar susitikti su draugu? Nors knygos pavadinimas sufleruoja mums, jog svarbiausia pasakojimo ašis yra kažkokia avis, tačiau ar ji labiausiai rūpėjo pačiam veikėjui? Originalus knygos pavadinimas išvertus iš japonų kalbos skambėtų kiek kitaip – „An Adventure Surrounding Sheep“ arba „Nuotykis, besisukantis apie avį“. Veikėjas patiria nuotykį, kuris daugiau ar mažiau sukasi apie avį, tačiau tai, ko jis iš tikrųjų ieško yra visai kas kita.
Taigi kas ta avis? Atrodo, kad ji gali apsėsti kaip velnias, nors tuo pačiu metu avis gali simbolizuoti ir Jėzų Kristų (Dievo avinėlį). Ar mes apskritai knygoje galime ją rasti, su ja susitikti? O galbūt ji taip ir nepasirodo, ir mes liekame kaip Vladimiras su Estragonu iš pjesės ,,Belaukiant Godo”. Skirtumas tik tas, kad jie laukė, o mes medžiojome. (Skirtumas galbūt ne toks ir didelis žinant kokia didelė tinkamo momento išlaukimo svarba medžioklėje?..) Ši įžvalga apie ,,Avies medžioklės” ir ,,Belaukiant Godo” panašumą atėjo netikėtai, tad būtų įdomu sužinoti, ką apie tai manote.
Vertinimas. Vertinu knygą 10 balų. Man ,,Avies medžioklė” yra daugiasluoksnis kūrinys, laukiantis skaitytojo aktyvaus įsitraukimo. Tuo pačiu metu parašytas sklandžiai, kuria lengvumo bei nerūpestingumo atmosferą.
Ką joje radau? Galima sakyti, kad radau tai, ko ir ieškojau ir ką buvo galima suprasti iš aprašymų – stebuklingas merginos ausis, Dievo telefono numerį ir žinoma Žmogų Avį. Susidaro įspūdis, kad beveik visi veikėjai, su kuriais bendrauja pagrindinis veikėjas pasižymi kažkuo neįprastu, nepaprastu. Tačiau jis pats taip ir lieka nuobodžiu normaliu žmogumi. Kažkas viduje atsiliepia į šį pasaulio matymą – juk beveik visi esame pasijutę paprasti žmonės, kai aplinkui verda nepaprastas gyvenimas. Atrodo, jog visi veikia kažką įdomaus, visi turi ką nors nepaprasto išskyrus tave. Tai gali patirti tiek vaikas, tiek suaugęs žmogus.
Ką knyga rado manyje? Manau, jog gerą knygą galima atpažinti iš to, kad jos skaitymas su kiekvienu kartu tampa vis kitokiu patyrimu. Nepaisant to, jog norėjosi sužinoti, kaip ten bus toliau, skaitant ,,Avies medžioklę” kilo ir kitas noras – tiesiog susitikti su knyga, t.y. paimti ją ir skaityti. Tai pakankamai retas jausmas, kurį esu patyręs su nedaug knygų. Taigi susitikimas su knyga atsitinka ne tada, kai paimi ją ir nori kažką sužinoti, o kai daugiau būni su ja, per daug nekreipdamas dėmesio, sužinosi ar ne.
Rasti avį ar susitikti su draugu? Dabar vėl grįžtu nuo savo asmeninio patyrimo prie to, ką galima rasti knygoje. Juk klausimą apie ką ši knyga galima kelti ir taip - ko norėjo pagrindinis veikėjas - surasti avį ar susitikti su draugu? Nors knygos pavadinimas sufleruoja mums, jog svarbiausia pasakojimo ašis yra kažkokia avis, tačiau ar ji labiausiai rūpėjo pačiam veikėjui? Originalus knygos pavadinimas išvertus iš japonų kalbos skambėtų kiek kitaip – „An Adventure Surrounding Sheep“ arba „Nuotykis, besisukantis apie avį“. Veikėjas patiria nuotykį, kuris daugiau ar mažiau sukasi apie avį, tačiau tai, ko jis iš tikrųjų ieško yra visai kas kita.
Taigi kas ta avis? Atrodo, kad ji gali apsėsti kaip velnias, nors tuo pačiu metu avis gali simbolizuoti ir Jėzų Kristų (Dievo avinėlį). Ar mes apskritai knygoje galime ją rasti, su ja susitikti? O galbūt ji taip ir nepasirodo, ir mes liekame kaip Vladimiras su Estragonu iš pjesės ,,Belaukiant Godo”. Skirtumas tik tas, kad jie laukė, o mes medžiojome. (Skirtumas galbūt ne toks ir didelis žinant kokia didelė tinkamo momento išlaukimo svarba medžioklėje?..) Ši įžvalga apie ,,Avies medžioklės” ir ,,Belaukiant Godo” panašumą atėjo netikėtai, tad būtų įdomu sužinoti, ką apie tai manote.
Vertinimas. Vertinu knygą 10 balų. Man ,,Avies medžioklė” yra daugiasluoksnis kūrinys, laukiantis skaitytojo aktyvaus įsitraukimo. Tuo pačiu metu parašytas sklandžiai, kuria lengvumo bei nerūpestingumo atmosferą.