Atėjo "Knygų Kalėdos" ir aš nusprendžiau sudalyvauti jose padovanodamas vaikams vieną knygelę. Tik prieš tai perskaičiau ją pats:)
Neil Gaiman kūryba domiuosi, tačiau tai bus pirmoji jo knyga, kurią perskaičiau. Iki šiol niekaip neprisiruošdavau...
Šalia žinomo autoriaus vardo patraukė ir puikios Skotty Young iliustracijos.
Tiesą sakant, manau, jog šios iliustracijos yra stipriausia knygos vieta. Nenoriu pasakyti, jog knyga prasta, tačiau ją skaitydamas šiek tiek nusivyliau. Istorija pasirodė jau girdėta ne vieną kartą - tėtis vaikams pasakoja neva tai tikrus, neva išgalvotus nuotykius, vaikai žūri nepatikliai, tačiau susidomėję klauso toliau, kol... ateina pabaiga. Pabaiga vėlgi patiko vien dėl to, jog ją atskleidžia nebe žodžiai, o iliustracija.
Pats pasakojimas vietomis buvo pakankamai sudėtingas ir klampus iš dalies dėl mokslinių terminų, taip taip, mokslinių terminų šioje pasakoje vaikams pasitaiko - tėvams gali tekti aiškinti, ką reiškia "koordinatės", "erdvėlaikio kontinuumas", "vivisekcija". Ar tai turi kokią nors prasmę?.. Nemanau, vaikai puikiai galėtų išsiversti ir nežinodami šių dalykų.
Didžioji dalis istorijos pakankamai smagi, žadina vaizduotę ir smalsumą. Personažai ilgai neužsibūna vienoje vietoje, tad pasakojimo tempas ganėtinai greitas. Paties teksto taip pat nėra daug, todėl turint laiko ir noro viską galima sudoroti per vieną vakarą, o po to belieka grožėtis iliustracijomis.
Taigi knyga skirta smagiam vakarui, vaikų pasibuvimui su tėčiu arba bibliotekos paįvairinimui. Mamoms teks laukti savo knygos:) Žinoma, visa istorija turi pretenzijų į tam tikrą gilesnę prasmę apie tėčių ryžtą, didelę meilę ir pasiaukojimą dėl vaikų, tačiau ieškantiems gilesnės ir didesnę išliekamąją vertę turinčios pasakos, siūlyčiau šią knygą praleisti.
Neil Gaiman kūryba domiuosi, tačiau tai bus pirmoji jo knyga, kurią perskaičiau. Iki šiol niekaip neprisiruošdavau...
Šalia žinomo autoriaus vardo patraukė ir puikios Skotty Young iliustracijos.
Tiesą sakant, manau, jog šios iliustracijos yra stipriausia knygos vieta. Nenoriu pasakyti, jog knyga prasta, tačiau ją skaitydamas šiek tiek nusivyliau. Istorija pasirodė jau girdėta ne vieną kartą - tėtis vaikams pasakoja neva tai tikrus, neva išgalvotus nuotykius, vaikai žūri nepatikliai, tačiau susidomėję klauso toliau, kol... ateina pabaiga. Pabaiga vėlgi patiko vien dėl to, jog ją atskleidžia nebe žodžiai, o iliustracija.
Pats pasakojimas vietomis buvo pakankamai sudėtingas ir klampus iš dalies dėl mokslinių terminų, taip taip, mokslinių terminų šioje pasakoje vaikams pasitaiko - tėvams gali tekti aiškinti, ką reiškia "koordinatės", "erdvėlaikio kontinuumas", "vivisekcija". Ar tai turi kokią nors prasmę?.. Nemanau, vaikai puikiai galėtų išsiversti ir nežinodami šių dalykų.
Didžioji dalis istorijos pakankamai smagi, žadina vaizduotę ir smalsumą. Personažai ilgai neužsibūna vienoje vietoje, tad pasakojimo tempas ganėtinai greitas. Paties teksto taip pat nėra daug, todėl turint laiko ir noro viską galima sudoroti per vieną vakarą, o po to belieka grožėtis iliustracijomis.
Taigi knyga skirta smagiam vakarui, vaikų pasibuvimui su tėčiu arba bibliotekos paįvairinimui. Mamoms teks laukti savo knygos:) Žinoma, visa istorija turi pretenzijų į tam tikrą gilesnę prasmę apie tėčių ryžtą, didelę meilę ir pasiaukojimą dėl vaikų, tačiau ieškantiems gilesnės ir didesnę išliekamąją vertę turinčios pasakos, siūlyčiau šią knygą praleisti.