+ Knyga veda skaitytoją nuo vienos scenos prie kitos, todėl labai svarbu, kad kiekviena iš jų praturtina istoriją. Tai ir dantų gydytojas, ir mergaitė, protestantų pora, galiausiai leitenantas. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad pasakojimas yra apie kunigą, jo asmenį (ir tame yra daug tiesos, nes jis čia pagrindinis veikėjas), tačiau mano manymu detalės rodo, jog pasakojimas labiau koncentruojasi į kunigo susitikimus su žmonėmis ir ką šie susitikimai palieka tuose žmonėse. Kartais mums vaizduojami veikėjai kunigui nesant šalia jų. Kunigo tikrieji vardas ir pavardė nenurodomi, taip sustiprinant įspūdį, kad ne jis čia svarbiausias. Galiausiai ir pats kunigas nuolat primena mums apie savo nuodėmingumą.
+ Vis tik kunigo personažas daro didelį įspūdį ir verčia sekti jo slapstymosi istoriją. Jis neabejoja savo tikėjimu, tačiau yra įsitikinęs, kad būdamas mirtinos nuodėmės būklės negali tikėtis būti išganytas. Aiškiai matomas jo žmogiškas noras pabėgti ir išgelbėti savo gyvybę. Jau pačioje pradžioje mes galime pamatyti, kaip kunigas buvo visai netoli nuo pabėgimo iš valstijos. Tačiau jį stabdo nuolankumas ir Dievo ženklų stebėjimas, jis tebetiki savo tarnyste žmonėms ir tol, kol čia jaučiasi reikalingas negali palikti jų.
... Nors romanas pristatomas kaip religinis, katalikiškas, tačiau aš nemanau, kad jį būtų sunku skaityti netikinčiam žmogui. Kiti romanai, kaip Shusaku Endo "Tyla" arba Lew Wallace "Ben-Huras" turi kur kas stipresnį religinį užtaisą, todėl manau, kad jie nesidominčiam religija žmogui gali būti neaktualūs. "Galybė ir garbė" be abejo taip pat turi religinį matmenį, bet ne taip aiškiai išreikštą, tad pirmiausiai laikau jį moraliniu romanu, analizuojančiu žmonių motyvus ir pasirinkimus.
p.s. Apačioje mano įgarstina trumpa knygos ištrauka.
p.p.s Jeigu Jums patinka mano knygų apžvalgos, ir norite, kad apie tai žinočiau, palaikinkite puslapį FB.
+ Vis tik kunigo personažas daro didelį įspūdį ir verčia sekti jo slapstymosi istoriją. Jis neabejoja savo tikėjimu, tačiau yra įsitikinęs, kad būdamas mirtinos nuodėmės būklės negali tikėtis būti išganytas. Aiškiai matomas jo žmogiškas noras pabėgti ir išgelbėti savo gyvybę. Jau pačioje pradžioje mes galime pamatyti, kaip kunigas buvo visai netoli nuo pabėgimo iš valstijos. Tačiau jį stabdo nuolankumas ir Dievo ženklų stebėjimas, jis tebetiki savo tarnyste žmonėms ir tol, kol čia jaučiasi reikalingas negali palikti jų.
... Nors romanas pristatomas kaip religinis, katalikiškas, tačiau aš nemanau, kad jį būtų sunku skaityti netikinčiam žmogui. Kiti romanai, kaip Shusaku Endo "Tyla" arba Lew Wallace "Ben-Huras" turi kur kas stipresnį religinį užtaisą, todėl manau, kad jie nesidominčiam religija žmogui gali būti neaktualūs. "Galybė ir garbė" be abejo taip pat turi religinį matmenį, bet ne taip aiškiai išreikštą, tad pirmiausiai laikau jį moraliniu romanu, analizuojančiu žmonių motyvus ir pasirinkimus.
p.s. Apačioje mano įgarstina trumpa knygos ištrauka.
p.p.s Jeigu Jums patinka mano knygų apžvalgos, ir norite, kad apie tai žinočiau, palaikinkite puslapį FB.